SENIEJI KAIMYNAI
„Kiaurai sienas” meno labaratorijos kuriamas gatvės meno maršrutas, vedantis per kelis miestelius - Utena, Anykščiai, Molėtai, Dusetos - kviečia prisiminti turtingą ir įvairų šio krašto žydų klestėjimo laiką. Įžymybių, kilusių iš šio krašto tikrai netrūksta, kaip ir kvapą gniaužiančių istorijų, o maršrutą galima būtų stipriai plėsti!
„Kiaurai sienas” meno labaratorijos kuriamas gatvės meno maršrutas, vedantis per kelis miestelius - Utena, Anykščiai, Molėtai, Dusetos - kviečia prisiminti turtingą ir įvairų šio krašto žydų klestėjimo laiką. Įžymybių, kilusių iš šio krašto tikrai netrūksta, kaip ir kvapą gniaužiančių istorijų, o maršrutą galima būtų stipriai plėsti!
Tuo tarpu mes pradedame nuo keturių istorijų, kurias norėta perteikti visiškai skirtingomis priemonėmis, kaip skirtingos ir istorijos bei pačios vietos, kuriose atsirado kūriniai:
Utenoje įamžintas Bernardas Lownas - kardiologas, defribiliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas. Bernardas viename savo interviu yra pasakęs, kad įvykus prisilietimui, griaunami tarp žmonių esantys milžiniški barjerai. Utenos miesto centrinėje aikštėje gydytojo atminimą įprasmins mažosios metalo plastikos širdis, kviečianti prisiliesti prie šio iškilaus žmogaus istorijos;
Anykščiuose neofreskos pavidalu atgimė tarpukaryje čia gyvenusios poetės Miriam Libenzon istorija. Miriam emigravo į palestiną prieš II -ąjį pasaulinį karą ir taip išsigelbėjo nuo mirties. Deja, žiaurus likimas neaplenkė jos Anykščiuose likusios šeimos ir mylimos jaunėlės sesers...
“Gyvendama Amerikoje, Miriam nuolat prisimins Anykščius kaip vizijų pasaulį. Ne idealų, bet labai, net pasąmoningai savą. Iš atminties gelmenų plauks pasakiški vaizdai; juos užrašiusi eilėmis, po kiekvieno eilėraščio pavadinimu būtinai pažymės: „Mano miestelis Anykst, Lietuva“. Tai ir adresas, ir kodas, ir likimas. Eilėraščiuose – savotiška lyrinė autobiografija su žydų poezijai būdingu švelniu grauduliu, neblėstanti meilė gimtinei, praradimo jausmas ir konkretūs mažo miestelio žydų gyvenimo vaizdai.” (Rimantas Vanagas, “Žali žydų plaukai”);
Molėtuose jaukią ir jaukiai su aplinkiniais sugyvenčią bendruomenę primena charizmatiškas žvejys, į mus žvelgiantis iš senos, kiek pablukusios fotografijos. Jo atvaizdas papuoš metalo plastikos inkliuzą, kuris bus pritvirtintas ant istorinio žydų pastato;
Dusetose, vienoje pagrindinių miestelio gatvių, subtilus emalio inkliuzas kviečia prisiminti žydiškąsias tradicijas - kūrinyje vaizduojama dusetiškė, laiminanti šabo žvakes.
Iš nuotraukos tarsi sklindanti magiška šviesa tampa simboliu kultūros, kuri visada suburdavo (ir vis dar suburia) skirtingų kartų ir po visą pasaulį išsibarsčiusius žydų tautybės žmones.
Projektą inicijavo Marianos Veriofkinos draugija, projektą finansavo Lietuvos Kultūros Taryba.