Marc Chagall (Moišė Segalas, 1887–1985) – vienas ryškiausių XX a. menininkų, gimęs Vitebske. Nors jis apkeliavo visą pasaulį – nuo Paryžiaus iki Niujorko – jo kūrybos šaknys visada liko Rytų Europoje. Jo paveiksluose alsuoja žydų miestelio - štetlo - gyvenimas, žydiška tradicija, pasakos,svajonės, muzika.

​

​

​

​

​

​

​

​​

​

​

​

​

​

​

Koks Chagallo ryšys su Lietuva?
Chagallo gyvenimo peizažuose juntame ir Lietuvos žydų kultūros aidus. Jo pirmasis mokytojas – iš vaizdingųjų Zarasų kilęs Jehuda Pennas, įkvėpęs jį žydų tautiniu menu. Kitas mokytojas – lietuvių kilmės Mstislavas Dobužinskis, sustiprinęs būsimo dailininko polinkį į spontanišką, muzikalų, melancholišką piešinį. Chagallas surengė retrospektyvinę parodą Kaune, o 1935 m. dalyvavo Vilniaus Žydų mokslinių tyrimų instituto JIVO dešimtmečio minėjime, keliavo po Vilniaus krašto miestelius. Lietuvos žydų štetlų atmosfera – kupina tikėjimo, folkloro, kasdienybės ir švenčių – Chagallo darbuose įgavo amžiną gyvybę.

Chagall – ne tik dailininkas
Jis buvo ir vitražų meistras, keramikas, scenografas, iliustratorius. Jo kūriniai puošia sinagogas, bažnyčias, operos teatrus, muziejus. Jis tikėjo, kad menas gali sujungti religijas, tautas ir kartas. Ir – ar žinojote? – jis mėgo juoktis. Apie save yra sakęs: „Jei viską matai logiškai, tai kur dingo poezija?“

Kodėl jis ant šios sienos?
Ši neofreska – tai pagarba ne tik Chagallui, bet ir visai Lietuvos žydų kultūrai, kurios šviesa, kaip ir Chagallo spalvos, negęsta. Tai kvietimas sustoti, pažvelgti į meną kaip į svajonę, kurioje telpa ir skausmas, ir džiaugsmas, ir atmintis.

Kodėl mėlyna?
Chagallo drobėse ir vitražuose mėlyna spalva įgaudavo ne tik ypatingą intensyvumą, tačiau ir sunkiai nusakomą skaidrumą, lengvumą. Spalva – tai švarumas. „Meilė, – rašė jis, – padeda man surasti spalvą. Galima netgi pasakyti, kad ji pati suranda spalvą, o aš tik kloju ją ant drobės. Ji stipresnė nei aš pats ir plaukia iš dvasios.“ Chagallo spalva tapo erdvės begalybės ir tyrumo simboliu.

Maža užduotis Tau:
Žvilgtelėk į neofreską. Ką įsivaizduoji regėdamas žydintį mėlyną debesį? Gal matai smuiko kontūrus arba levituojančius įsimylėjėlius? Gal tai pats Chagallas ir jo mylimoji Bella? Gal jie skraido virš mūsų, kaip kadaise virš miestų ir miestelių?

​

​

Kūrinio autorės: Lina Šlipavičiūtė ir Lauryna Kiškytė

Projektą dalinai finansavo: Vilniaus miesto savivaldybė

Projekto partneris: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

Architektas: Andrius Kenstavičius

​

​