MNEMOSINĖ

Linos Šlipavičiūtės akvarelių paroda

“Mnemosinė” (gr. Mνημοσύνη) - atminties personifikacija/ atminties upė


 

Realiai, konkrečiame laike, konkrečiose vietose patiriama kelionė tampa akstinu patirti vidinę kelionę, kurios žemėlapis ir įžvalgos plėtojasi kūrybinėje erdvėje, tapdami konkrečiais kūriniais - užuominomis. 

 

Atmintis. Pasitelkiant atmintį žiūrėti per išorę į vidų, per šiuolaikinę kasdienybę - į mitus ir atgal. 

Taip, keliaujant per asmeninius prisiminimus, bandyti užčiuopti daug gilesnius dalykus, besislepiančius pasąmonės tamsoje, net kolektyvinėje atmintyje… Ieškant rakto į šiandieninį santykį su mitu:

Koks yra šių dienų mitas, kas priverčia suktis šiuolaikinio pasaulio mechanizmą; kokį mitą išgyvenu aš pati, kaip šių dienų žmogus?

 

Kelionė. Italija, Graikija, Austrija, Prancūzija, Islandija… Visos patirtos kelionės paliko savo ženklus. Atmintyje kruopščiai saugomi įspūdžiai - sėdint rudeniniam Vienos parke užsimestas eskizas; skulptūra, nufotografuota užklydus į užslėptą Neapolio sodelį; juodame Islandijos papludimy persmelkęs laukinės vienatvės jausmas... - dėliojami ant popieriaus kuria dar vieną patyrimo dimenciją, panardina į dar vieną kelionę.

 

Paslaptis. Pasaulio reiškinius stebėti taip, tarsi tai - pačios paslapies fenomenų stebėjimas. Žvelgiant į kasdienius objektus su nuostaba ir nevertinant, stengtis paliesti tą jų kitą, slaptą, šešėlinę  pusę…

 

“Ką dar aš turėčiau mylėti, jei ne paslaptį?” (De Chirico)


 

Mitas. Archainės, mitų pasauliui artimos gyvenimo formos vis dar turi stiprią trauką ir šiuolaikiniam žmogui. Tas formas plėtojant modernioje visuomenėje, atrandami nauji gyvenimo atspalviai, naujas įdomumas, mitas tarsi kuriamas iš naujo. 

 

“Mitinio ir realaus pasaulio sintezė (arba priešprieša) leidžia mąstyti plačiau, atskleisti tai, kas aktualu kiekvienam žmogui…” (R.Eidukevičienė)


 

Technika ir metodas: Akvarelė ir pieštukai, lengvas ir skaidrus fenomenų fiksavimas, leidžiant jiems susipinti ir vėl išsivynioti tarsi Ariadnės siūlui.